Neblaivių vairuotojų kelionės: susižaloja patys, tenka ir aplinkiniams

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį įvyko net penkios autoavarijos, kurios baigėsi rimtais kūno sužalojimais ar net mirtimi. Visų šių įvykių kaltininkai buvo neblaivūs vairuotojai. Vasarą tokių vairuotojų keliuose dar padaugėja. Tad kas lemia neatsakingą požiūrį į saugų eismą ir kaip išvengti nelaimių?
Birželio 14-20 dienomis Lietuvos kelių policijos vykdyta prevencinė priemonė vairuotojų blaivumui patikrinti skaičiais nedžiugina. Vilniaus apskrityje užfiksuoti 26 prie vairo sėdę neblaivūs vairuotojai. Pirmosios pagalbos medikai skaičiuoja ne tik nukentėjusius vairuotojus – dažnai neblaivūs vairuotojai sužaloja ir niekuo dėtus pėsčiuosius. Tenka gydyti ilgųjų kaulų lūžius, galvos traumas, žaizdas ir sumušimus.

Alkoholis verčia elgtis neatsakingai

Kaip pasakoja medicinos psichologė Greta Širinskaitė, alkoholio vartoję asmenys prie vairo sėsti dažniausiai nusprendžia impulsyviai, neapgalvodami galimų kelionės baigties scenarijų.
„Susilpnėjus impulsų kontrolei, esame linkę priimti neapgalvotus, skubotus sprendimus. Nenumatome būsimo elgesio pasekmių. Vartojant alkoholį impulsų kontrolė mažėja, mes neatkreipiame dėmesio į tai, kas mums buvo svarbu prieš išgeriant. Būtent dėl to asmenys nusprendžia, kad sėsti prie automobilio vairo nėra nieko blogo, o neretai tokiam elgesiui išgirstamas ir pasiteisinimas – nesijaučiau apsvaigęs, nejaučiau susilpnėjusios dėmesio koncentracijos ar sumažėjusio reakcijos laiko“, – pasakoja medicinos psichologė.
Nors iš tiesų, net ir nedidelis alkoholio kiekis trumpina reakcijos laiką, mažina dėmesio koncentraciją. Asmuo ne taip greitai reaguoja į kelyje pasitaikančias situacijas, nepastebi tam tikrų pasikeitusių vairavimo sąlygų, ne taip greitai fiksuoja besikeičiančią aplinką. Medikų vertinimu, vairuoti derėtų tik praėjus 24 valandoms po alkoholio vartojimo – per tiek laiko jis pasišalina iš organizmo.
G. Širinskaitė pasakoja, kad gydytis nuo priklausomybės alkoholiui žmones paskatina ir kelyje įvykusios nelaimės: „Dažniausiai pacientai įvardina, kad atsikratyti priklausomybės nori dėl pablogėjusių santykių šeimoje, sumažėjusio socialinio rato, sunkumų darbo vietoje. Dažnai pasitaiko ir atvejų, kai žmonės sako, jog nebeišeina susikaupti, nes nepavyksta išlaikyti dėmesio. Noras gydytis sustiprėja ir po tam tikrų krizinių išgyvenimų: autoavarijos, patekimo į priklausomybių centrą ar kai pamatoma, jog nebepavyksta alkoholio atsisakyti patiems ir pan.“

Moralinė atsakomybė tenka kiekvienam

Policijos pareigūnai skatina aplinkinius stabdyti vairuoti ketinantį neblaivų asmenį. Pirmiausia derėtų neleisti neblaiviam asmeniui vairuoti, o jeigu to padaryti neįmanoma, tuomet pranešti apie tai policijos pareigūnams.
Kiekvienas esame atsakingas už saugų eismą, o būdami neabejingi galime ne tik sumažinti autoavarijų tikimybę kelyje, bet ir išgelbėti gyvybes.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Nuotr. Freepik.com