Lietuvos apeliacinis teismas nustatė: Švenčionių savivaldybės sutartis su UAB „Transporto centras“ yra teisėta ir neatšauktina

Galina ROMANOVA

Pralaimėti garbingai – tai ne apie V. Bulką

Visam rajone gerai žinomam ponui Vytautui Bulkai garbingas pralaimėjimas – neįveikiama užduotis, ir tai labiau nei vaizdingai parodo jo neišsenkantys, nesuskaičiuojami teisminiai ieškiniai ir į visas įmanomas instancijas siuntinėjami skundai. Š.m. gruodžio 10 dieną Lietuvos apeliacinis teismas nustatė: Švenčionių savivaldybės sutartis su keleivių vežėju UAB „Transporto centras“ yra teisėta ir neatšauktina. O padengti visas teismo išlaidas – kaip ir savivaldybės, taip ir trečiojo asmens (UAB „Transporto centras“) – priteista taipogi taip vadinamam ieškovui – UAB „Svirka“. Šias išlaidas sudaro gan įspūdingos sumos: atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai V. Bulka turi sumokėti 4296,96 eurus, trečiajam asmeniui UAB „Transporto centras“ – 5013,12 eurus, ir dar po 1575,39 eurus išmokėti jiems abiem advokatų išlaidoms padengti. Iš viso po šio ieškinio nagrinėjimo V. Bulkos kišenė palengvės 12460,86 eurų. Kaip bebūtų liūdna pripažinti, greičiausiai, taip „širdingai“ dėl savo darbuotojų sergantis V. Bulka šią sumą „išgręš“ būtent savo darbuotojų gerovės sąskaita. Juk būtent UAB „Svirka“ darbuotojai savo darbu išlaiko įmonę, o ne pats jos politikuojantis savininkas.

Melagingi straipsniai apie keleivių pervežimą „ŠK“ spausdinami metų metais

Kartu su teismo sprendimu paaiškėja irtas faktas, kad paskviliai keleiviųpervežimo tema, kuriais metųmetais savo skaitytojus „maitino“ (APGAUDINĖJO!!!) laikraštis „Švenčionių kraštas“, buvo niekas kitas, kaip melų melas! Ir kądabar bekalbėti apie tai, kad nepagrįstas purvų pylimas ir ant ką tik į rajoną įžengusio naujo verslininko – vežėjo, ir ant keleivių vežimo klausimąsprendusių savivaldybės administracijos tarnautojų (nuo mero iki savivaldybėsadministracijos direktoriaus bei daugelio kitų svarbių asmenų) – buvo kraštutinai negražus ir neetiškas.

Akivaizdu, kad tokiems ponams, kaip V. Bulka ir „ŠK“ direktorė Irena Pauliukevičienė, kurie buvo tų melagingų straipsnių, susijusių su keleiviu pervežimu, autoriais, tokios sampratos kaip moralė, žurnalistinė ar tiesiog gyvenimiškojo elgesio etika, pagaliau padorumas – vargu ar neegzistuoja, ir kažin ar kas gali tokį mentalitetą pakeisti. Todėl atidėsime į šalį moralinių savybių nagrinėjimą, o pereisime tiesiog prie „sausų“ Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos priimtų sprendimų analizės.

I. Fedoriv parodytos drąsos ir tvirtumo gali pavydėti bet kuris verslininkas

Keletas žodžių priešistorei. Ko tik nesigriebė V. Bulka siekdamas be jokios konkurencijos vežioti keleivius, ir, žinoma, ne altruistinių ­paskatų vedinas, o už milijonines savivaldybės dotacijas. Kad tai pažeidžia konkurencijos įstatymą, buvo oficialiai pripažinta – šalies mastu – dar V. Vigelio vadovavimo laikais. Šios kadencijos pradžioje tarsi votį prisirpusią problemą, pagaliau, teko spręsti, buvo paskelbtas naujas viešasis konkursas keleivių pervežimui Švenčionių rajone. Bet kai tik bent vienas vežėjas pabandydavo konkuruoti su V. Bulkos vadovaujama UAB „Svirka“, tuoj pat jis būdavo užverčiamas skundais, apdrabstomas purvais vietinės „žiniasklaidos“ priemonės – „ŠK“ – pagalba. Visi vežėjai patirdami tokį spaudimą tiesiog atsitraukdavo. Bet tik ne UAB „Transporto centras“ su jos direktoriumi Igoriu Fedoriv. Pastarojo parodytos drąsos ir tvirtumo gali pavydėti bet kuris verslininkas – jis išlaikė neišsenkančių įvairiausių patikrinimų ir teisminių ieškinių laviną, ir, kaip visada, ją lydinčią per „ŠK“ kubilais liejamą šmeižto ir paskalų dozę, bet nuėjo iki galo ir laimėjo!

V. Bulkos reikalavimai peržengė elementarios logikos ribas

Net iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos priimto sprendimo matosi, kad V. Bulkos priekabiavimai vežėjui konkurentui perėjo visas įmanomas ribas. Pateikti konfidencialias finansines ataskaitas – tai tik viršūnėlės… Yra ir tokių pavyzdžių: nežiūrint į tai, kad UAB „Transporto centras“ turi licenciją keleivių pervežimui visos Lietuvos teritorijoje (beje, analogišką turi ir UAB „Svirka“), V. Bulka reikalavo pateikti kažkokią mistinę licenciją, leidžiančią vežti keleivius Švenčionių rajone (gal V. Bulka pamiršo, kad Švenčionių rajonas yra Lietuvos teritorijoje?). Teisėjai konstatavo – „nepagrįsta, nelogiška“. Štai dar vienas iš teisėjų išvadų: „Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad trečiasis asmuo neatitinka kvalifikacinio ekonominio pajėgumo reikalavimo“. Paprasčiau tariant, UAB „Transporto centras“ turi ir reikalingos technikos ir atitinkamas kategorijas turinčių vairuotojų, kad galėtų saugiai, atitinkant ES gamtos apsaugos reikalavimus autobusams, verstis keleivių pervežimu. Labai nustebino ir tai, kad V. Bulka nežino (juk visuomet nepraleidžia nė vienos progos pademonstruoti savo išprusimą ir iškalbą), kad vykdant pirkimus per CVP IS (Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema) elektroninis parašas – tai šiuolaikiškas legalus, juridiškai galiojantis dokumentų pasirašymo būdas, atitinkantis pasirašymą ranka. Apibendrinant galima pasakyti, kad kur tik beužeidavo kalba apie V. Bulkos iškeltus reikalavimus, paskui juos sekdavo panašios teismo išvados: „nepagrįstas“, „neproporcingas“, „diskriminuojantis“, „perdėtas“, „nelogiškas“… Tai yra, Lietuvos apeliacinis teismas atmetė V. Bulkos apeliacinį skundą, o Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas konstatuojant, kad „pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą“. V. Bulkai dar liko teorinė galimybė kasacine tvarka kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ar į Strasbūrą…

Advokatai – sudėtingose bylose ir viešajam interesui ginti

Gudručiams ir gudrutėms (o ypač – apie neteisėtus veiksmus ir biudžetinių lėšų švaistymą advokatams postringaujančiai I. Pauliukevičienei…) cituojame dar vieną Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą: „Nors savivaldybė paprastai tūrėtų būti pajėgi teisme atstovauti savo poziciją, tačiau bylinėjimasis teisme nėra tiesioginis jos uždavinys ir/ar funkcija, todėl iškilus sudėtingam teisiniam klausimui savivaldybės vidiniai resursai gali būti nepakankami. Tokiu atveju tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti savivaldybės interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, į tai, kad pati apeliantė yra atstovaujamo advokato, bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui, nagrinėjimo atveju atstovo pasitelkimas buvo būtinas“.

Klausimai pamąstymui

Pabaigai – keletas klausimų pamąstymui. Kodėl prie buvusios valdžios I. Pauliukevičienė surasdavo „logiškų“ pateisinimų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos patiriamoms didžiulėms išlaidoms, skirtoms apmokėti pačių brangiausių Lietuvos advokatų paslaugas, nors ginė jie ne viešąjį interesą, o tiesiog „ramstė“ nuolat klibėjusį vieno mero „sostą“? Ir kodėl staiga tokio pat pobūdžio lėšos, tik su esminiu skirtumu, kad jos skiriamos ne pavienių asmenų, o visuomenės interesams ginti, tampa lėšų švaistymu?

Kaip su melagingomis ir dviveidiškomis laikraščio „ŠK“ vadovų publikacijomis, taikstosi jų kolegos ir kiti autoriai? Juk skaitytojų susidomėjimas jame skelbiamais straipsniais (kartais – ganėtinai įdomiais) tirpte tirpsta dėl to, kad jie skelbiami fake news fone, tiksliau – netgi paskęsta bendrame melo, dezinformacijos ir nuolatinio visuomenėje gerbiamų asmenų drabstymo purvais sraute.